sukotuoti

1 sukotúoti tr. 1. sudėti ką taip, kad tęvgalis būtų su tęvgaliu, storgalis su storgaliu; sukrauti pėdus taip, kad varpos gultų prie varpų, kambliai prie kamblių: Sukotúok pėdus rugių dėdamas, kraudamas vežimą J. | refl.: Arkliai susikotavo (sustojo ratu, galvomis į vidų, kad galėtų aplink spardyti) ir apgynė kumelius nu vilko Tv. 2. sudėti priešingais galais, sukeisti storgalį su plongaliu, ką kraunant: Vyrai medžių viršūnes su kamienais sukotãvo Up. Sukotavo kaip silkes bačko[je] Krkl. | refl.: Vaikai susikotãvę guli – vieno galva, kito kojos Skr. Gulėjom susikotãvę, ta Jonis man mažne ir akis išspardė Lkv. Vaikai, gulkiat susikotãvę: siaura lovelė dum gulėti Krš. \ kotuoti; atsikotuoti; sukotuoti